Valdovei Kotrynai Jogailaitei skirtas sidabrinis atminimo medalis

Atminimo medalis yra skirtas vienai ryškiausių XVI a. Europos valdovių – Kotrynai Jogailaitei (1556-1583), palikusiai pėdsakus Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos istorijoje. Kotryna Jogailaitė, visų pirma, buvo Lietuvos kunigaikštytė ir Lenkijos princesė: jos tėvas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o motina – Milano kunigaikštytė Bona Sforca. Krokuvoje vaikystę ir jaunystę praleidusi Kotryna gavo puikų išsilavinimą, o nuo 1556 m. persikėlė gyventi į Vilniaus Valdovų rūmus. Čia ji 1562 m. ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono III Vazos, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi. Per ceremoniją Vilniaus katedroje jaunavedžiai apsikeitė žiedais su išgraviruota lotyniška fraze Nemo nisi mors (liet. Niekas, išskyrus mirtį).

Kadangi Jono brolis, Švedijos karalius Erikas XIV, nepritarė santuokai, vos keletą mėnesių Turku pagyvenę Jonas ir Kotryna 1563 m. buvo apkaltinti išdavyste, suimti ir ketverius metus kalinami Gripsholmo pilyje Švedijoje. Kalėjime Kotryna susilaukė dviejų vaikų, įskaitant 1566 m. gimusio sūnaus Zigmanto Vazos, būsimojo Švedijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus.1567 m. spalį Jonas susitaikė su broliu Eriku, o dar po metų po perversmo pats tapo Švedijos karaliumi. Naujieji Švedijos karalius ir karalienė Jonas III Vaza ir Kotryna buvo iškilmingai karūnuoti 1569 m. liepos 10 d. Upsalos katedroje. Paskutiniais gyvenimo metais Kotryna Jogailaitė susirgo podagra ir mirė 1583 m. rugsėjo 16 d. Stokholme. Ji palaidota Upsalos katedroje.

Medalio averse iškaldintas Lenkijos princesės, Lietuvos ir Suomijos kunigaikštytės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės portretas. Greta iškaldinta ir lotyniška jos vestuvinio žiedo inskripcija: Nemo nisi mors (liet. Niekas, išskyrus mirtį), trys švediškos karūnos ir jos motinos Bonos Sforcos heraldinis simbolis, gyvatė. Palei briauną iškaldintas valdovės vardas, gimimo bei mirties datos: „KOTRYNA JOGAILAITĖ, 1526-1583“.

Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2026.