Sidabrinis medalis skirtas briedžiui

Naujasis atminimo medalis yra dedikuotas didingam mūsų miškų gyvūnui – briedžiui.
Tai miško didybės ir laukinės gamtos simbolis. Jis įkūnija santūrumą ir ramybę, bet kartu ir tvirtą laikyseną, nes šis paprastai nuošalyje besilaikantis gyvūnas prireikus puikiai geba apsiginti.

Briedžiai – tai nepamainoma bendros mūsų ekosistemos dalis, Lietuvoje jų turime apie 18 000 - 19 000, o jų populiacija, nepaisant dėl tam tikrais mėnesiais leidžiamos jų medžioklės, kaip teigiama, išlieka stabili.

Briedis (lot. Alces alces) – tai didžiausias elninių šeimos atstovas, galingas šiaurinių platumų miškų gyventojas. Suaugęs patinas gali būti kiek daugiau negu dviejų metrų aukščio ties ketera ir sverti šimtus kilogramų – kartais net iki 600 kg ar daugiau. Patelės, žinoma, kiek mažesnės.
Tamsiai pilkšvas kailis, stambus kumptelėjęs kūnas, ilgos stiprios kojos, didžiulė galva su stambia pailga nosimi ir vadinamoji „barzda“ po smakru – briedį sunku su kuo nors supainioti. Patinų ragai – platūs ir šakojasi į šonus abipus galvos, kasmet numetami ir vėl ataugantys.
Briedžiai paprastai laikosi po vieną, tik retais atvejais pasiseka pamatyti kelis suaugusius briedžius vienoje vietoje. Aktyviausi jie auštant ir temstant. Tai žolėdžiai gyvūnai, mintantys medžių ir krūmų ūgliais, lapais, žole.
 

Medalio averse vaizduoja stambiaragį briedį miško tankmėje greta jo taip mėgstamų mėlynojų. Kairiau iškaldintas šio gyvūno pavadinimas – „BRIEDIS“.

Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2026.