Šv. Velykoms skirtas paauksuotas atminimo medalis

Naujasis atminimo medalis įamžina seniausią ir svarbiausią krikščioniško pasaulio šventę – šventas Velykas! Per šią pavasario švenčių šventę tikintieji visame pasaulyje prisimena ir švenčia Jėzaus Kristaus prisikėlimo slėpinį. Todėl medalio dizainą įkvėpė XV a. freska, kurioje Marija Magdalietė pirmoji sutinka prisikėlusį Jėzų Kristų. Jos autorius - domininkonų vienuolis Fra Angelico. Tai švelnių spalvų, meistriškai nutapyta kompozicija su tuščia kapo anga ir suklupusia Marija Magdaliete vienoje pusėje bei baltai vilkinčiu, stigmuotomis kojomis žemės, rodos, nė neliečiančiu Kristumi kitoje. Freska vadinasi Noli me tangere (verčiama kaip - neliesk, nelaikyk manęs). Marija Magdalietė freskoje nedrąsiai tiesia ranką Kristui, jų pirštai artėja, bet nesusiliečia, o Kristus tarsi rodo ženklą, kad atėjo metas jį paleisti. Menininkas freskoje nebando scenos pavaizduoti kaip realistinės įvykių iliustracijos, bet domisi gilesniais psichologiniais, filosofiniais ir religiniais jos niuansais. Tai scena, kurioje šaltas kapo rūsys kontrastuoja su pavasario žaluma, gedulas su džiaugsmu, žmogiškumas su dieviškumu - apie visa tai verta kaskart iš naujo pamąstyti šv. Velykų proga.

Medalio averse iškaldinta kompozicija, įkvėpta Fra Angelico XV a. freskos, kurioje tik ką prisikėlęs ir dieviška šviesa spindintis Jėzus Kristus pasirodo Marijai Magdalietei prie tuščio savo kapo. Viršuje iškaldintas palinkėjimas: „SU ŠVENTOMIS VELYKOMIS, SU PRISIKĖLIMU!“.

Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2026.