Sidabrinis medalis, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Traideniui

1269-1282 m. Lietuvą valdęs Traidenis mums yra kur kas menkiau pažįstamas, lyginant su svarbiausiais mūsų istoriniais valdovais: Mindaugu, Gediminu, Kęstučiu ar Vytautu. Galbūt tai kažkiek susiję su turima istorine medžiaga, nors viskas, kas išliko iki šių dienų rodo, kad Traidenis lyginant su kitais mūsų valdovais buvo nė kiek ne mažiau atkaklus kryžiuočių priešas bei karo vadas ir ne mažiau sumanus bei įžvalgus diplomatas.
Traidenis sugebėjo užtikrinti, kad Mindaugo sukurta Lietuva, kuri po jo žūties gyveno itin neramiais ir permainingais laikais, atlaikytų visas negandas ir išgyventų, sėkmingai kovotų su savo priešais ir būtų sėkmingai perduota naujoms valdovų kartoms. Kartais net pasakoma, jog jei nebūtų buvę Traidenio, tai gal ir Lietuvos nebūtų.

Kunigaikščio karinių pergalių sąraše – Karusės ir Aizkrauklės mūšiai. Diplomatijoje – dukros Gaudemundos ištekinimas už Mazovijos kunigaikščio, mat tai ilgam sustiprino Lietuvos ryšius su Lenkijos žemėmis.
Tiesa, nors ir susigiminiavęs su katalikiška Mazovija, Traidenis krikšto nepriėmė ir iki šiol yra laikomas vienu iš paskutinių mūsų pagonių valdovų, senojo lietuviško tikėjimo puoselėtoju.
Senojo valdovo tėvonija – tai Neries pašonėje plytintis Pajautos slėnis ir Kernavės piliakalnių kompleksas, kuris nuo 2004 m. priklauso UNESCO Pasaulio paveldui.
 

Medalio averse iškaldintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio portretas. Fone vaizduojama kunigaikščio tėvonija ir svarbiausias Traidenio laikų Lietuvos miestas Kernavė su piliakalniais, Pajautos slėniu bei Nerimi tolumoje. Čia taip pat iškaldintas valdovo vardas bei titulas, valdymo datos: „LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS TRAIDENIS 1269-1282“.

Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2026.