Sidabrinis medalis, skirtas Bonai Sforcai

Atminimo medalis yra skirtas vienai iš iškiliausių mūsų šalies istorinių valdovių - Lenkijos karalienei bei Lietuvos didžiajai kunigaikštienei, Žygimanto Senojo žmonai Bonai Sforcai (1494 m. vasario 2 d. - 1557 m. lapkričio 19 d.)

XVI a. pirmojoje pusėje ši italų kilmės valdovė garsėjo savo išsilavinimu, sumanumu, guviu protu bei politine įtaka, be to, ji sėkmingai plėtė ir administravo savo žemės valdų tinklą, gausino valstybinių žemių fondą, inicijavo keletą sėkmingų permainų žemėvaldos bei savivaldos srityse.
Be kita ko, jos dėka ant lenkiškų ir lietuviškų stalų iš Vakarų Europos atkeliavo šakutės, taip pat imta valgyti daugiau daržovių - tarp jų salotų, žiedinių kopūstų, brokolių, morkų, špinatų, įvairių prieskonių. Dar nuo Bonos laikų imta gaminti daugiau patiekalų iš kvietinių miltų, pavyzdžiui, baltos duonos ir makaronų, o midų ant didikų stalų pamažu ėmė keisti vynas.

Už 27-eriais metais vyresnio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1467-1548) Bona Sforca ištekėjo 1518 m. balandžio 18 d., būdama 24-erių.
Pora tarp tarp 1519 m. ir 1527 m. ir susilaukė šešių vaikų, įskaitant sostą paveldėjusio Žygimanto Augusto (1520-1572). Šeštasis Bonos Sforcos vaikas - tai šeštąjį nėštumo mėnesį 1527 m. gimęs ir vos pakrikštytas miręs Albrechtas. Bona persileidimą patyrė, nes medžiodama lokį nukrito nuo arklio.
Po šio įvykio Bona Sforca nebegalėjo gimdyti, todėl atsidėjo politiniams ir ūkiniams reikalams.
 

Medalio aversas Bonos Sforcos portretas su knyga rankoje primena apie gerą valdovės išsilavinimą bei intelektą. Abipus praskleista užuolaida simbolizuoja, jog ši asmenybė tuometinėje politikoje anaiptol nebuvo šešėlyje. Greta iškaldinti daržovės, prieskoniai - tai naujovės, kurias į Lietuvą atvežė iš Italijos čia atitekėjusi valdovė. Lokio galva primena apie Bonos Sforcos aistrą medžioklei bei kadaise lemtingą jos susidūrimą su lokiu. Palei briauną iškaldintas valdovės vardas bei titulai, gimimo bei mirties datos: „BONA SFORCA D’ARAGONA - LENKIJOS KARALIENĖ IR DIDŽIOJI LIETUVOS KUNIGAIKŠTIENĖ, 1494-1557“.

Atminimo medalio reverse iškaldinta lietuvių liaudies šokį „Kepurinė“ šokanti mergina, pasipuošusi tautiniais rūbais. Palei briaunas iškaldinti ornamentai - tai raštai iš mūsų tautinių juostų, kurių audimo tradicijas esame išlaikę iki šių dienų. Tarp šių raštų įkomponuoti ir dešimties mūsų apskričių pavadinimai. Reverso apačioje iškaldintas užrašas - „LIETUVA 2024“.