Sidabrinis atminimo medalis Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai

Medalis yra skirtas XVII a. datuojamai Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai.
Aklina mūrine tvora apjuostos monumentalios kryžiaus plano bažnyčios išorė gana tradicinė, užtat sudaro ypatingą ir, panašu, Baroko epochai būdingą kontrastą su jos baltais stiuko lipdiniais ir skulptūromis turtinga interjero puošyba. Skulptūrų čia apie 2000. Ir čia gali rasti kone viską – nuo prieangyje įtaisytos karūnuotos giltinės su dalgiu ir Vilniaus globėjo šv. Kristoforo su kūdikėliu Jėzumi rankose, kitų apaštalų, pranašų, šventųjų ir kankinių, angelų, alegorinių ir netgi demoniškų figūrų.

Ypatingą tapybinį skulptūrų efektą išryškina natūrali, pro bažnyčios langus krintanti šviesa. Spindulius čia gaudo ir po centriniu kupolu kabantis krištolu žaižaruojantis burinio laivo formos sietynas. Tai bažnyčios globėjo žvejo šv. Petro simbolis, datuojamas 1905-aisiais.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios fundatorius – tai pamaldumu garsėjęs įtakingas XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės veikėjas ir karo vadas Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682). Bažnyčią jis pradėjo statyti 1668-aisiais kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu.
M. K. Pacas pagal jo paties testamentą buvo palaidotas dar ne iki galo įrengtos bažnyčios prieangyje, kur jo kapą pažymėjo kuklus lotyniškas užrašas: „Hic iacet peccator“ (liet. Čia guli nusidėjėlis).
 

Medalio aversas iškaldintas sostinės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios fasadas su ją juosiančios tvoros fragmentu. Apačioje nurodytas šios šventovės pavadinimas.

Atminimo medalio reversą puošia bažnyčios interjero fragmentas – po centriniu kupolu kabantis krištolu žaižaruojantis burinio laivo formos sietynas. Tai bažnyčios globėjo žvejo šv. Petro simbolis.