Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje) buvo pirmasis istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Pirmąjį lietuvišką Lietuvos istorijos veikalą „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“ jis parašė dar baigdamas Vilniaus universitetą 1822 m., tačiau šis rankraštis rastas ir publikuotas dar po šimtmečio. S. Daukantui esant gyvam išleistas tik 1845 m. parašytas darbas „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Darbas, pasirašytas Jokūbo Laukio slapyvardžiu, publikuotas Sankt Peterburge. Be šių istorinių veikalų S. Daukantas taip pat parengė istorinius darbus „Istorija žemaitiška“ (1838 m.) bei „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ (1850 m.). Jo kūrybiniame palikime taip pat vertimai iš lotynų ir vokiečių kalbų, lietuvių kalbos vadovėlis „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos“ (1842 m.), keletas slapyvardžiu pasirašytų pamokymų knygelių valstiečiams apie apynių bei „tabokos“ auginimą, sodus. Šiandien S. Daukanto atminimą mena eilė po visą Lietuvą išsibarsčiusių jo vardo mokyklų, gatvių ir aikščių. Pamiklai jam stovi Papilėje, Kaune ir Vilniuje, be to, S. Daukanto portretas buvo pavaizduotas ant 100 litų banknoto.
Atminimo medalio averse iškaldintas Simono Daukanto portretas. Fone – garsiųjų Kvedlinburgo analų faksimilės fragmentas, kuriame aiškiai matyti 1009 metais pirmąsyk paminėtas žodis „Litua“ (Lietuva). Taip kaip Lietuvos istorija prasidėjo nuo šio rašytinio dokumento, taip ir S. Daukanto pirmąsyk lietuviškai parašytos mūsų istorijos neįmanoma pervertinti. Palei medalio briauną taip pat nurodyta „SIMONAS DAUKANTAS 1793-1864”.
Medalio reverse iškaldintas stiprybės simbolis – didžiulis lapotas ąžuolas. Prie jo šaknų glaudžiasi senovinis Vyčio simbolis. Šis Vytis, kuris yra Vytauto Didžiojo antspaudo fragmentas, yra reikšmingas, nes būtent XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje Vytis pradėtas suvokti kaip visos Lietuvos herbas, o ne tik valdovo simbolis. Averso apačioje, palei medalio briauną iškaldinta „LIETUVA 2018”.