Lietuvių literatūros klasikė Žemaitė rašyti pradėjo palyginus vėlai - pirmąjį savo kūrinį, apsakymą „Rudens vakaras“ ji parašė būdama beveik 50 metų, 1894 metais. Iš viso ji sukūrė per 150 apsakymų, žymiausi darbai – tai apsakymai „Marti“, „Topilys“, „Sutkai“, „Petras Kurmelis“ bei „Sučiuptas velnias“, sujungti į ciklą „Laimė nutekėjimo“. Rašytoja garsi ir dėl savo visuomeninės veiklos. XX amžiaus pradžioje Žemaitė aktyviai dalyvavo moterų judėjimuose,  o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įsitraukė į karo pabėgėlių paramos organizacijų veiklą, 1916-1921 metais gyveno JAV, kur lankė JAV lietuvių kolonijas  bei rinko aukas nukentėjusiems nuo karo.

Medalio averse vaizduojamas Žemaitės portretas. Viršutinėje kairiojoje medalio dalyje puslankiu iškaldintas rašytojos slapyvardis – „ŽEMAITĖ“, o greta – stilizuota žiedų ir lapų šakelė. Fone, šiek tiek dešiniau, iškaldintas Bukantės dvarelis Plungės rajone, kuriame rašytoja gimė ir augo. Apačioje, dešinėje pusėje, iškaldintos rašytojos gimimo ir mirties datos – „1845-1921“

Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Po žemėlapiu taip pat nurodyti medalio leidimo metai – 2020. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.