Knygnešiams bei Jurgiui Bieliniui skirtas gryno sidabro medalis

Atminimo medalis yra skirtas knygnešiams bei pačiam žinomiausių iš jų – Jurgiui Bieliniui (1846-1918). Žodis „knygnešys“ sunkiai verčiamas į kitas kalbas, nes ir šio XIX a. kultūrinio judėjimo atitikmenų niekur kitur daugiau nėra. Draudžiamos lietuviškos spaudos platinimu 1867-1870 m. ėmė rūpintis Žemaičių vyskupas ir blaivybės sąjūdžio pradininkas Motiejus Valančius, kuris laikomas ir knygnešystės pradininku. 1873 m. apsistojęs nakvynės M. Valančiaus namuose Kaune apie šį užsiėmimą ir būdą užsidirbti pinigų sužinojo ir Jurgis Bielinis, kuris tuoj pat sėkmingai ėmėsi šios veiklos ir ilgainiui suorganizavo plačiai veikusį talkininkų tinklą. Per maždaug trisdešimtį knygnešystės metų iki pat spaudos draudimo pabaigos 1904-aisiais J. Bielinis pats ir su pagalbininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų tradiciją. Knygnešio diena atmintinų datų kalendoriuje - tai J. Bielinio gimtadienis, kovo 16-oji. J. Bielinio atminimą taip pat mena Purviškiuose, Biržų rajone, išlikusi jo gimtoji sodyba ir ąžuolas, čia yra ir Bieliniams skirtas koplytstulpis, atminimo akmuo. J. Bielinis paminėtas ir sostinės Vingio parke esančioje Tado Gutausko 2009 m. skulptūroje „Vienybės medis“, kurioje įamžinta 100 labiausiai mūsų šaliai nusipelniusių asmenybių. Knygnešiams dedikuota skulptūra yra ir Kaune, Karo muziejaus sodelyje. Tai Juozo Zikaro „Knygnešys“, kuriame, kaip teigiama, autorius pavaizdavo J. Bielinį, kokį prisiminė iš savo paties vaikystės.

Atminimo medalio averse iškaldintas Jurgio Bielinio portretas. Užrašas apačioje nurodo jo vardą bei gimimo ir mirties metus: „1846-1918“. Viršuje iškaldintas dar vienas užrašas: „KNYGNEŠYS“.

Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2025.