Naujasis medalis yra skirtas vasaros saulėgrįžą žyminčioms Joninėms, dar žinomoms kaip Rasos arba Kupolės. Vidurvasario šventę švenčiame naktį iš birželio 23-osios į birželio 24-ąją, kuomet diena ilgiausia, o naktis trumpiausia. Krikščionybės dėka konkrečią datą gavusi ir šv. Jonui Krikštytojui dedikuota šventė panašiai minima kone visoje Europoje, tačiau mūsų Rasų ir Kupolių tradicijos yra tarp seniausių ir savičiausių, geriausiai išlaikiusių ryšį su gamtiškąja pagonybe.

Turbūt priešistorinius laikus siekiančios Rasų tradicijos bei papročiai visų pirma siejami su senoviniais saulės ir šviesos, ugnies, derlingumo ir vaisingumo kultais. Visos Rasų tradicijos – laužai, vainikai, paparčio žiedo ieškojimas, pirtis bei maudynės, tradiciniai valgiai bei gėrimai, dainos – vienaip ar kitaip yra susiję su saulės kelione, šviesa ir begaliniu žmogaus noru, kad viskas augtų, klestėtų bei neštų derlių. Šiandien šventės dėmesio centre – Jonai ir Janinos, nes būtent jų vardadienius minime šiomis birželio dienomis. Vis dėlto ir seniau, ir dabar – tai visos bendruomenės šventė, nes tik taip galima atšvęsti su skambiausiomis dainomis, linksmiausiais šokiais ir tikrai dideliais laužais.

Medalio averse iškaldintas tradicinis Joninių laužas su viršun besistiebiančiom liepsnomis bei per jį šokančia pora jaunuolių. Kompoziciją įrėmina šventės simboliais laikomų paparčių ir kitų žolynų dekoracijos. Čia taip pat iškaldintas užrašas: „JONINĖS“.

Atminimo medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių. Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles. Medalio reverse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA“, medalio leidimo metai - 2025.