Baltijos kelio akcija surengta 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint slaptųjų Molotovo-Ribentropo pakto protokolų 50-metį. Remdamasi šiais slaptais protokolais, Sovietų Sąjunga 1940 m. okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją ir prasidėjo dešimtmečius trukusi mūsų šalių pasipriešinimo kova. Siekiant paminėti šią sukaktį, o taip pat išreikšti tautų laisvės siekį, lietuviai, latviai ir estai susikibo rankomis į gyvąją grandinę. Manoma, jog beveik 600 kilometrų nuo Vilniaus Gedimino bokšto per Rygą iki Talino Hermano bokšto užpildė maždaug 2 mln. žmonių. Skambant trimis kalbomis parašytai dainai „Bunda jau Baltija“ ir nacionaliniams valstybių himnams, plevėsuojant vėliavoms ir degant žvakėms žmonės taikiai išreiškė protestą.

Baltijos kelias turėjo neįtikėtiną poveikį – ne tik suvienijo tautas, bet ir paskleidė žinią apie neteisėtą okupaciją visame pasaulyje. Netrukus pasiektos ir esminės Baltijos valstybių pergalės – paskelbtos nepriklausomybės. Pirmoji, 1990 m. kovo 11 d., apie nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbė Lietuva. 1990 m. kovo 30 d. tą padarė Estija, o 1990 m. gegužės 4 d. – ir Latvija. Nuo 2009 m. Baltijos kelias yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą. Tai lietuvių, latvių ir estų siekių bei vilčių įkūnijimas, vienybės išraiška, tapusi lemiamu posūkiu kelyje į nepriklausomybę.

Medalio averse vaizduojamos susikibusios rankos, o taip pat - Baltijos kelio žemėlapis. Čia iškaldinta šio istorinio įvykio data – 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Palei briauną iškaldintas angliškas užrašas „THE BALTIC WAY“ (liet. Baltijos kelias), o taip pat šūkis „STIPRYBĖ VIENYBĖJE“ lietuvių, latvių ir estų kalbomis.

Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.