Žygimantas Augustas (1520–1572) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo valdymo metais netrūko permainų: vos pradėjusį plisti protestantizmą sustabdė Kontrreformacija, įgyvendinta valakų reforma, sustiprėjo bajorų įtaka, žlugo sunykęs Livonijos ordinas, karinės Maskvos kunigaikštystės grėsmės akivaizdoje galutinai susijungė Lietuvos ir Lenkijos valstybės. Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, laikytas gabiu ir diplomatišku politiku, nors dalis jo sprendimų dažnai vertinami prieštaringai. 1569 m. įvykusi Liublino unija – didžiausias jo pasiekimas, lėmęs tolesnę Lietuvos ir Lenkijos raidą ir keliems šimtmečiams pakeitęs geopolitinį Europos veidą. Valdovas buvo vedęs tris kartus, tačiau mirė taip ir nesusilaukęs palikuonių. Po jo Abiejų Tautų Respublikoje prasidėjo renkamų valdovų era.

Žygimantui Augustui skirto medalio averse vaizduojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus portretas. Abipus jo iškaldintas užrašas „ŽYGIMANTAS AUGUSTAS“, o apačioje nurodyti valdovo gimimo ir mirties metai.

Reverse vaizduojami simboliniu istorijos ratu judantys skirtingų epochų Vyčiai. Medalio centre iškaldintas vienas seniausių žinomų Vyčių, naudotas kunigaikščio Vytauto. Viršuje vaizduojamas XIV a. pabaigos herbo raitelis, o kairėje – Jogailos laikotarpiu naudotas Vytis. Apačioje iškaldintas XV a. pabaigos kardinolo Frederiko Jogailaičio kryžiaus raitelis. Dešinėje pusėje vaizduojamas nuo XX a. valstybinėje simbolikoje naudojamas Vytis.