Saulės mūšis įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. Tiksli jo vieta nėra žinoma, tačiau bendru susitarimu laikoma, kad Saulės mūšio vieta - laukas netoli Šiaulių, Jauniūnuose, Joniškio rajone. Čia yra mūšiui skirta atminimo lenta, nors ir vykdyti archeologiniai kasinėjimai nerado jokių mūšio įrodymų. Tiesa, yra ir kitų spėliojimų dėl šio mūšio vietos. Remiantis vienu iš jų ,Saulės mūšis galėjęs vykti į pietus nuo Šiaulių, prie Bubių piliakalnio.
Kaip bebūtų, tai yra vienintelis mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kuris buvo laimėtas prieš vokiečių ordinus. Šiame mūšyje žemaičių kariuomenė sutriuškino Kalavijuočių ordino kariuomenę ir tokiu būdu nutraukė tolesnį baltų žemių užkariavimą. XIII a. vykęs Saulės mūšis reikšmingas, nes, po triuškinamo pralaimėjimo prieš žemaičius, Kalavijuočių ordinas faktiškai tapo Kryžiuočių ordino vasalu ir nuo tada vadinamas Livonijos ordinu. Be kita ko, istorikų nuomone, Saulės mūšis galėjo pagreitinti Lietuvos valstybės atsiradimą: vokiečių riterių agresija iš Šiaurės bei pietvakarių vertė telkti jėgas, taigi Lietuva galėjo atsirasti kaip apsigynimo priemonė, kai įvairios lietuvių žemės susivienijo aplink Mindaugo vadovaujamą kariauną. Įamžinant Saulės mūšio atminimą, Lietuvos ir Latvijos Seimų sprendimais, rugsėjo 22-oji yra paskelbta Baltų vienybės diena ir minima abejose šalyse.
Saulės (Šiaulių) mūšiui skirto medalio averse vaizduojamas Saulės mūšio fragmentas, kaip narsūs mūsų protėviai užpuola priešą pelkėtoje vietoje, kur žirgai ima klimpti, o gerai ginkluoti riteriai virsta nugalėti. Palei viršutinę medalio briauną iškaldintas užrašas „SAULĖS MŪŠIS *1236 RUGSĖJO 22*“, palei apatinę briauną – užrašas „DIDINGA PERGALĖ“.
Medalio reversas atspindi niekada nenutrūkstantį ryšį tarp dabarties ir praeities. Pačiame centre vaizduojamas XIV–XV a. siekiantis Vyčio atvaizdas, o jo fone – XVIII a. raitelis ant žirgo, kuriuo vėliavas puošdavo 1863 m. sukilimo dalyviai. Istorinius Vyčius supa stilizuota saulė, tarp kurios spindulių iškaldintas žodis „LIETUVA“ ir medalio išleidimo metai – 2016.