Pačakutis (angl. Pachacuti Inca Yupanqui, kečujų kalba - Pachakutiq Inka Yupanki) - tai valdovas, sugebėjęs išplėsti nuo XIII a. gyvavusią inkų Kusko karalystę ir paversti ją Inkų imperija. Dėl sparčios imperijos plėtros istorikai mėgsta lyginti Pačakutį su IV a. pr. Kr. gyvenusiu Makedonijos valdovu Pilypu II. Savo ruožtu imperiją toliau plėtęs Pačakučio sūnus Tupakas Inka Jupankis gretinamas su Pilypo II sūnumi Aleksandru Makedoniečiu. 1438-1536 m. gyvavusi vadinamoji Tahuantinsuyo imperija per kelias kartas išaugo į 10-15 mln. gyventojų turinčią šalį. Tai buvo didžiausia to meto valstybė Pietų Amerikos žemyne, ji driekėsi Andų kalnynu palei Ramųjį vandenyną ir apėmė dabartinės Peru, Bolivijos, Ekvadoro teritorijas, taip pat dalį dabartinės Kolumbijos, Čilės, Argentinos žemių. Kadangi Pačakutis valdė būtent nuo 1438 m., jis kartais pavadinamas ir pirmuoju inkų imperatoriumi. Per savo valdymo laikotarpį Pačakutis ne tik užkariavimais išplėtė imperijos žemes, bet ir perstatė Kusko miestą bei jame esančią Saulės šventyklą, jo dėka nutiesta apie 4000 km akmenimis grįstų kelių visoje imperijoje. Vaizdingoji Maču Pikču miestas-tvirtovė dabartinėje Peru teritorijoje, manoma, buvo pastatyta specialiai Pačakučiui.

Atminimo medalio averse iškaldintas imperatoriaus Pačakučio portretas su tradicine imperatoriška galvos puošmena bei legendine Maču Pikču vietove fone. Palei viršutinę briauną iškaldintas imperatoriaus vardas „PACHACUTI INCA YUPANQUI“, o palei apatinę nurodytos jo valdymo datos „AD 1438-1471“.

Medalio reverso pagrindinis akcentas – tai palei briaunas iškaldinta lotyniška sentencija „MAXIMA POTESTAS AC SUMMA AUCTORITAS TOTIUS MUNDI“ (perk. liet. Pasaulio galingiausieji ir įtakingiausieji). Šią sentenciją iliustruoja gaublio fragmentas, apimantis Europą, didžiąją dalį Azijos, Afriką, o taip pat iš dalies ir Šiaurės bei Pietų Amerikos žemynus. Gaublio ašį atstoja kardas – simbolinis pasaulio galingųjų įtakos svertas visais laikais.