Šis atminimo medalis yra skirtas spalvingos biografijos karininkui ir žemvaldžiui - Liudvikui Mykolui Pacui (1778-1835), kuris buvo paskutinysis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje garsėjusios didikų Pacų giminės vyriškosios linijos atstovas. Europą besimokydamas ir bekariaudamas išmaišęs L. M. Pacas dalyvavo eilėje Prancūzų imperatoriaus Napoleono Bonaparto vadovaujamų karinių kampanijų, įskaitant jo žygį prieš Rusiją. Jis buvo ir apdovanotas, ir nesyk sužeistas. Ramesnis gyvenimo periodas prasidėjo po 1815-ųjų, kuomet šis didikas vedė bei įsikūrė Suvalkų apylinkėse. Šiuo laikotarpiu jis atsidėjo savo valdomų žemių modernizavimui, tam jis kvietėsi ūkininkus iš tokių šalių kaip Anglija, Škotija, kad išmokytų vietinius gyventojus naujausių technologijų. Be to, netoli Suvalkų esančioje Dauspudos gyvenvietėje 1820-1827 m. jis pasistatydino angliško neogotikinio stiliaus rūmus, apie kuriuos lenkiškai buvo sakoma: „Wart Pac pałaca, a pałac Paca“ (liet. Pacas vertas rūmų, o rūmai - Paco). Dauspudos rūmai buvo vienas pirmųjų tokio stiliaus dvarų Lenkijoje.
Per 1830–1831 m. sukilimą prieš carinę Rusiją L. M. Pacas buvo sukilėlių laikinosios vyriausybės narys, vadovavo rezerviniam korpusui, buvo sužeistas Ostrolenkos mūšyje. Sukilimui pralaimėjus emigravo į Prancūziją, o mirė ir palaidotas Izmire, Turkijoje. Didžiulį L. M. Paco turtą konfiskavo carinė rusų valdžia, taigi iš puikiųjų jo rūmų Dauspudoje beliko tik fragmentai - arkadinis portikas, vienas pagrindinio rūmų korpuso kampinių bokštų bei dideli rūsiai, senojo parko dalis. Taip pat išblaškyta jo meno kolekcija, sustojo ir žemės ūkio reformos.
Medalio averse iškaldintas didiko Liudviko Mykolo Paco portretas bei puikiųjų jo rūmų Dauspudoje maketas. Viršuje iškaldintas giminės, kuriai priklausė ši asmenybė, vardas: „LDK DIDIKAI - PACAI“, o apačioje jo paties vardas, taip pat gimimo ir mirties datos: „LIUDVIKAS MYKOLAS PACAS, 1778-1835“.
Reverse iškaldinta lietuvių liaudies šokį „Kepurinė“ šokanti mergina, pasipuošusi tautiniais rūbais. Palei briaunas iškaldinti ornamentai - tai raštai iš mūsų tautinių juostų, kurių audimo tradicijas esame išlaikę iki šių dienų. Tarp šių raštų įkomponuoti ir dešimties mūsų apskričių pavadinimai. Reverso apačioje iškaldintas užrašas - „LIETUVA 2023“.