1918 m. vasario 16 dieną, 12:30 valandą, Vilniuje buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, padėjęs pagrindus moderniai mūsų valstybei. 2018 m. vasario 16 d. švenčiame šios ypatingos progos šimtmetį. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos okupacijos sąlygomis paskelbtas dokumentas simboliškai baigė ilgą, 123 metų kovą dėl lietuviško rašto, kalbos, tautinės simbolikos, papročių bei teisės gyvuoti, kai po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Šis dokumentas savo galios neprarado ir okupacijų metais, žadino viltį būti laisviems ir galiausiai tapo Lietuvos valstybės konstituciniu pamatu 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Atkurtai Lietuvos valstybei dedikuoto atminimo medalio aversas - tai kompozicija iš 20 Nepriklausomybės Akto signatarų parašų, vertikaliai besiremiančių į Lietuvos pastatų panoramą. Šios panoramos akcentas – Signatarų namų pastatas Vilniuje, kur buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Kairėje jo pusėje simboliškai nukaldinta Kauno pastatų panorama, mat šis miestas vos paskelbus nepriklausomybę tapo laikinąją sostine. Dešiniau – šiuolaikinio Vilniaus panorama, simbolizuojanti šiandieninės Lietuvos ryšį su sudėtingu mums XX a. laikotarpiu, o taip pat Nepriklausomybės Akte įrašytais žodžiais, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius. Averso apačioje iškaldintas užrašas: „ATKURTA LIETUVOS VALSTYBĖ“ bei visiems mums brangi data: „1918 - 02 - 16“.
Lietuvos gimtadieniui dedikuoto medalio reverse iškaldinta lietuvių liaudies šokį „Kepurinė“ šokanti mergina, pasipuošusi tautiniais rūbais. Palei briaunas iškaldinti ornamentai - tai raštai iš mūsų tautinių juostų, kurių audimo tradicijas esame išlaikę iki šių dienų. Tarp šių raštų įkomponuoti ir dešimties mūsų apskričių pavadinimai. Reverso apačioje iškaldintas užrašas - „LIETUVA 2023“.