Genialiojo Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo žmona, Lietuvos didžioji kunigaikaikštienė Ona buvo įtakinga XIV a. pabaigos-XV a. pradžios asmenybė, lygiavertė sutuoktinė ir patarėja savo vyrui. Kilusi iš Eišiškių kunigaikščio Sudimanto šeimos, už Vytauto ji ištekėjo apie 1370 m. Po metų pora susilaukė vienintelės palikuonės, dukros Sofijos Vytautaitės, vėliau ištekintos už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I. Onos gimimo metai nėra tiksliai žinomi, užtat aišku, jog kunigaikštienė mirė Trakuose 1418 m. rugpjūčio 31 d. Palaidota Vilniaus katedroje, kur greta 1430 m. palaidotas ir Vytautas Didysis. 1382 m. Onos Vytautienės sumanumas greičiausiai išgelbėjo Vytauto Didžiojo gyvybę. Krėvos pilyje su vyru tuo metu dienas leidusi Ona išgirdo šnekas, jog čia kalinamas Vytautas galįs būti nužudytas kaip ir jo tėvas, Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Tuomet kunigaikštienė patarusi vyrui pabėgti iš pilies persirengus tarnaitės drabužiais, tokiu būdu jis ir išsigelbėjęs.
Onos vardas sutinkamas Astravo bei Salyno sutarčių dokumentuose. Istoriniai šaltiniai liudija, jog vokiečių ordinas itin vertino kunigaikštienę ir nuolat siuntė jai prabangias dovanas. Knygos, klavikordas, portatyviniai vargonėliai – tik kelios ypatingos dovanos, atsiųstos Onai Vytautienei siekiant jos palankumo. Iškalbinga detalė, jog gavęs žinią apie Onos Vytautienės mirtį, ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę mišias visose ordino bažnyčiose.
Medalio averse iškaldintas prie fortepijono pirmtako, klavikordo, sėdinčios, puošniai apsirengusios Onos Vytautienės portretas. Greta iškaldintas istorinis Onos Vytautienės antspaudas. Palei briauną iškaldinti žodžiai: „LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTIENĖ ONA VYTAUTIENĖ”.
Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Po žemėlapiu taip pat nurodyti medalio leidimo metai – 2020. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.