Legendinis Žalgirio mūšis, kuriame jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės bei Lenkijos karalystės kariuomenė įveikė ilgametį priešą – Vokiečių ordiną, vyko 1410 m. liepos 15 d. Taigi šiemet minime šio įsimintino istorinio įvykio 610-ąsias metines. Pergalė Žalgirio mūšyje pirmiausia siejama su karo lauko vado Vytauto Didžiojo vardu, kuris pirmasis metė į mūšį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas, tuomet suvaidino atsitraukimą tokiu būdu išblaškydamas vokiečių pajėgas, o galiausiai į mūšį stojus ir Lenkijos pajėgoms, grąžino į mūšį savo vadovaujamus karius, tokiu būdu padėdamas apsupti vokiečius ir nulemdamas pergalę. Gajus mitas, jog pagrindinis jungtinės kariuomenės vadas Lenkijos karalius Jogaila delsė pradėti mūšį, leido laiką ilgai melsdamasis, laimindamas riterius, tokiu būdu norėdamas įtraukti vokiečius į derybas.

Dabar istorikai linksta manyti, jog Jogaila specialiai vilkino laiką, mat reikėjo sulaukti, kol saulė nebespigins jo kariams į veidą. Taip pat spėjama, jog Vytauto Didžiojo veiksmai galėję būti iš anksto tarp pusbrolių suderinti. Mūšio nugalėtojams atiteko trofėjai – nukariauto Vokiečių ordino vėliavos, kurias lietuviai ir lenkai pasidalijo. Po to sekusia Torunės taika (1411 m.) užbaigtas karas tarp Lenkijos, Lietuvos ir Vokiečių ordino. Ordinas išmokėjo kontribucijas tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, sutartimi nustatytos (ir išplėstos) Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės sienos (Vytautui Didžiajam atiteko Žemaitija, o Lenkijai – Dobrynė), o bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė įsitvirtino tarp galingiausių to meto Europos šalių.

Atminimo medalio averse vaizduojamas lietuvių ir lenkų jungtinės kariuomenės vadas, Lenkijos karalius Jogaila, o taip pat Žalgirio mūšio karo lauko vadas Vytautas Didysis. Už jų vaizduojamas kryžiuočių vėliavos, kurios nugalėtojams atiteko kaip trofėjai ir buvo demonstruojamos Vilniaus Katedroje, o taip pat ir Krokuvos Vavelyje. Fone simboliškai pavaizduoti trys kaimeliai, netoli kurių ir vyko garsusis mūšis. Viršuje iškaldintas užrašas: „ŽALGIRIO MŪŠIUI – 610 METŲ”.

Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Po žemėlapiu taip pat nurodyti medalio leidimo metai – 2020. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.