Poetas bei vyskupas Antanas Baranauskas (1835-1902) įėjo į mūsų literatūros istoriją poema „Anykščių šilelis“, kurią parašė studijų metais vasarodamas gimtuosiuose Anykščiuose. Šiam kūriniui jau daugiau nei 160 metų, o ir ne kiekvienas A. Baranausko pavartotas žodis dabar lengvai suprantamas be papildomo paaiškinimo. Vis dėlto paskaičius jį naujai, galima nustebti, kokia gyva ir vaizdinga poeto kalba, kokios aktualios jo mintys ir šiandien. Turbūt ne veltui A. Baranausko poema yra daugiausiai vertimų į kitas kalbas turintis lietuviškas poetinis tekstas, jų, 2017 m. duomenimis, buvo net devyniolika.
Tiesa, vėlesniais metais A. Baranauskas neberašė, vietoj to atsidėjo teologijos studijoms Sankt Peterburge, vėliau Miunchene, Insbruke, Levene, Romoje, vėliau dėstymui ir darbui vyskupijoje Žemaitijoje, savo vaikystės pomėgiui matematikai. Nuo 1897 m. iki mirties 1902 m. jis buvo Seinų vyskupas, čia dabar ir palaidotas. Šiandien A. Baranausko atminimą mena kelios jo vardu pavadintos mokyklos (Anykščiuose ir Rumšiškėse), gatvės ir aikštės visoje Lietuvoje, atminimo lentos ant pastatų, kur jis gyveno ar paliko įspaudą (Kaune, Seinuose, Skuode), jam dedikuoti paminklai (Rumšiškėse, Seinuose, Sedoje). 2015 m. jo vardu (Baranauskas) netgi pavadintas krateris Merkurijuje. Visgi bene daugiausia jo atminimą menančių ženklų šiandien yra poeto ir vyskupo A. Baranausko gimtuosiuose Anykščiuose, kur yra net keletas jam dedikuotų paminklų, memorialinis muziejus-klėtelė.
Lietuvių literatūros klasikui dedikuoto atminimo medalio averse iškaldintas prie stalo su knygomis sėdinčio poeto ir vyskupo Antano Baranausko portretas. Fone – spalvomis dengtas Anykščių pušyno fragmentas, primenantis apie svarbiausią A. Baranausko kūrinį, poemą „Anykščių šilelis“. Mišką skrodžia stilizuoti saulės spinduliai, viename jų iškaldintas šios iškilios asmenybės vardas „ANTANAS BARANAUSKAS“, kitame gimimo bei mirties metai „1835-1902“.
Medalio reverse vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su užrašu „LIETUVA ŠIRDYJE“. Po žemėlapiu taip pat nurodyti medalio leidimo metai – 2020. Žemėlapį širdies formoje įrėmina stiprybę bei ištvermę simbolizuojančių ąžuolo lapų bei gilių kompozicija, mat kur bebūtume ar kur benukeliautume, gimtinė visuomet lieka kiekvieno iš mūsų širdyje.